NAUJIENOS

Š.m. balandžio 2 dieną nedirbsime. Švęsime Velykas! Kaip ir daugumai mums Velykos - tai šeimos šventė, gausiai maistu nukrauti stalai, žaidimai, šypsenos, juokas... O ar žinote, kokia šios šventės tikroji reikšmė?

Na taip, visų pirma Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį. Kai kurių supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties, o ne prisikėlimo diena, nes būtent mirdamas Kristus išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmes.

Tačiau šiuolaikinė Velykų versija yra pritaikyta prie senojo tikėjimo ir stipriai persipina su pagoniškais elementais tokiais kaip margučiai, Velykiniai zuikučiai, Velykų bobutė, Velykė. Ši kilnojama šventė švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykos turi gilias tradicijas. Vieni kalbininkai kildina šventės pavadinimą iš baltarusių kalbos būdvardžio velikij „didžiulis, didysis“. Kiti mano, kad Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“, mat mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, bet paskui pasitraukia po pirmojo Perkūno.

Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė. Tikrąjį pavasarį pasitikdavo nuotaikingai. Vaikai margindavo kiaušinius, ridendavo, kiaušiniaudavo. Suaugę lankydavo kaimynus, lalaudavo, dainuodavo įvairias dainas, barškino barškučiais ir taip linkėjo vieni kitiems šilto pavasario ir gero derliaus.

O mes, kaip ten bebūtų, linkime Jums smagių bei pavasariškai margų švenčių, mielieji!

2018.03.29