Vaikščiojimas basomis. Kokia nauda?

Vaikščiojimas basomis – tai, kas anksčiau buvo laikoma tik keistoku kontrkultūros užsiėmimu, pamažu virto moksliškai tyrinėjama praktika, teikiančia be galo daug naudos mūsų sveikatai. Pavyzdžiui, vaikščiojimas basomis padidina antioksidantų kiekį, sumažina uždegimą ir pagerina miegą.

Žmogaus pėdose yra daugybė taškų, kurie atsakingi už įvairių organų funkcionavimą. Pedos paviršiuje yra išsidėstę daugybė receptorių, perduodančių signalus į centrinę nervų sistemą. Ši įjungia gyvybines sistemas, aprūpinančias viso organizmo pusiausvyrą ir saugumą.

Jeigu pėdos yra visiškai sveikos, vaikščiojimas basomis, dirginant aktyvius pėdų taškus, bus labai naudingas. Aktyvių taškų pėdose stimuliavimas labai plačiai taikomas Rytų medicinoje.

Minkšta žolė, šiltas smėlis – ramina nervų sistemą.

Nelygi žemė, šlapia ir rasota žolė, vandens nugludinti akmenys (ypač skirtingų temperatūrų) – saikingai veikia nervų sistemą, lengva įvairių ligų simptomus.

Suaktyvina kraujotaką, todėl nustoja šalti pėdos. Taip pat sumažėja venų varikozės („išsiplėtusių venų”) ir širdies ligų rizika. Kadangi ėjimas basomis reikalauja daugiau energijos nei apsiavus batus, sudeginama iki 50% daugiau kalorijų.

Kalbant apie problemines pėdas, pavyzdžiui, jei nustatyta plokščiapėdystė, aktualus ne tik aktyvių taškų masažas, bet ir poreikis išspręsti konkrečią problemą. Esant plokščiapėdystei reikėtų vengti vaikščiojimo basomis kietu lygiu paviršiumi, tarkim, linoleumu, parketu, asfaltu.

Net jeigu tai neturėtų jokios moksliškai įrodytos naudos, vis tiek rekomenduojame retkarčiais taip pasivaikščioti gamtoje. Reguliarus vaikščiojimas (mažiausiai pusę valandos kiekvieną dieną) gali sumažinti riziką susirgti vėžiu, pagerinti kardiovaskulinę sveikatą, atstatyti normalų žmogaus kūno svorį ir apsaugoti nuo diabeto. Be to, vaikščiojimas pagerina kraujo oksidaciją, cirkuliaciją, organizmo imuninį atsaką, tai pašalina toksinus, sumažina stresą.

Ką apie tai mano patys mažiausi? ;)

2018.05.27